---

Tarp tamsių miškų klaidžiojo dvasia,

Ji liūdna ir pikta,

Klajoja nerasdama vietos

Apleista ir pamiršta.

Jos kūnas gražiausios merginos,

Bet vidus piktos gyvatės,

Medeinės tamsioji pusė,

Griaunanti gamtos jėga.

Jos merginos vilioja savo kerais

Pasiklydusius miške,

Ir tie, kurie nesuras Kelio Atgal,

Nesulauks ryto aušros.

Mirties bučiniai piktųjų gyvačių

Pražudo beprasmes sielas,

Ir jei matai Ugnį jos akyse

Tu eisi kartu...

Silpnieji triumfuoja,

Išsekusi jos galia

Liūdna ir pikta...

Kirsk, Medeine, kirsk!