---

O galingasis Tamsos Valdove,

Kuris savo galybei neturi vardo.

Šaltas, tamsus ir nešantis mirtį,

Kviesk savo tarnus, kad atliktų savo pareigą.

Vaitojantis Šiaurės vėjas,

Naktis beribė ir juoda.

Tik Ugnį skleidžia mano Kardas

Ir kviečia magiškas jėgas.

Gyvatės apraizgo nuogą kūną,

Čiulpia paskutines gyvybės sultis.

Amžinu miegu užmiega tie

Ant kurių krito Pikulio prakeikimas.

O tu ateik, Tamsos Valdove,

Apgaubtas savo paslaptim,

Nunešk mane į savo Gelmę

Kur liksiu vienas su Mirtim.

Krintantys lapai Nebūties

Susilieja su miško garsais.

Žvaigždės užgeso

Nujausdamos mirtį.

Pelėdos riksmas tamsiam miške,

Nurimsta vėjas.

Tyla ir skausmas...

Viskas jau baigėsi...